Serhij Žadan "Viešpats simpatizuoja autsaideriams"

Pažvelgiau į jūrą ir viską supratau:

trečią dieną tampiausi palei tuščią pakrantę

ir išėjau ties įlanka, virš jos kabojo lietūs,

žinai, jie lijo į ją, į tą įlankėlę, ir plaukiojo

ten tarsi žuvys, trečią dieną aš mačiau auksines valgyklų ir

motelių šviesas

ir stoties bufetus su brigadomis darbininkų

baltais apatiniais marškinėliais, jie pylė į save alkoholį, ir

saldžios seilės

dažė rožine spalva jų degtinę,

ir štai ką aš galvoju:

aš manau, kad Jėzus buvo raudonas, jis tyčiomis

sugalvojo viską taip, kad tu kankintumeis

susidurdamas su klaidomis jo brėžiniuose,

jis tyčiomis tarsi sako:

žiūrėk, sako jis tau,

štai tavo širdis, štai jos širdis, girdi, kaip jos plaka?

tu gyvas, kol klausaisi visų judesių ir šlamesių po savo oda

tu gyvas, kol matai, kas ten vyksta

tarp daiktų ir dalykų, matai, kas ten kuriasi po matomu paviršium.

Ir dar aš pagalvojau: žinai, tie dviračiai smėlyje

ir dar tie pamokslininkai gelbėtojų bokšteliuose –

jei taip įbristum giliai į vandenį ir pamokslautum

medūzoms ir žuvims skraiduolėms, skaitytum joms, kol jos

kantriai plaukioja aplink tave, aiškintum joms

labiausiai miglotas ir šiurpiausias savo aiškinamojo žodyno

vietas, sakytum joms,

kad Jėzus buvo raudonas, visi tie jo kairuoliški triukai,

vaikščiojimas vandeniu, visi tie jo apaštalai –

inžinieriai iš politechnikos, jie rinkdavosi fabrike

savo paskutinių vakarienių, visi tie auksiniai siūlai tavo

megztiniuose,

nubrozdinti keliai;

Jėzus buvo raudonas, jis išskaičiavo

komunizmo principus iš paukščių skrydžio,

ir viskas tik tam, kad tu kankintumeis

bandydamas nugirsti medžių ir dviračių širdžių plakimą,

klausydamasis kalbantis brigadininkus, kurių liežuviai

plaunami šalta degtine lyg naujos detalės.

Jauna žolė auga iš šių pamatų,

jauna žolė, apie kurią niekas dar nežino, jauna

žolė, aplink kurią sukas dangus, žolė – jauna ir drėgna, dėl

kurios viskas ir vyko;

šitos mergaitės gyslos tokios plonos, kad kartais iš jų

negali prasismelkti kraujas

žiemomis, kai oda išdžiūsta lyg upės, ar girdi jos širdį?

jos širdis plaka lėčiau,

vadinasi, dabar ji miega

arba tiesiog labai rami.