Kur kantriai auga namai,
Kur tiltai apgulė upę,
Miegosiu po suolu ramiai
Miesto parkuose vasaros rytą.
Ten angelas nenuleidžia sparnų,
Ten Jaunystė siekia dangaus,
Tik kelias alsuoja giliai,
Kol nebelieka liūdno žmogaus.
Net baltųjų rožių kerai
Nepaleidžia nė vieno lapelio.
Ten augo ir auga vaikai,
Žaisdami su miesto vienatve.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą