Norėčiau pagulėti lauke,
Pilname kraujuojančių aguonų.
Jų kraujas pintųsi man į plaukus
Ir dažytų juos geltona spalva.
Šalimais kristų degantys angelai,
O jų klyksmas užpildytų tuštumą.
Mano akys būtų įsmeigtos į vienintelį debesį,
Ant kurio kabotų pasikoręs dievas.
Jo seilės lašėtų link žemės,
Ją pasiekę pavirstų krauju,
O mažos kirmėlynės, pasisotinę angelienos,
Slinktų atsigerti jų gyvybę palaikančio skysčio.
Juk gražu pažiūrėti, kaip palaikoma gyvastis.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą